Lietuvos verslas

Seimas svarstys antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo. Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus antradienį pateikimo stadijoje palaikė 91 parlamentarai, 5 buvo prieš ir 22 susilaikė.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Pensijų kaupimo ir kitų įstatymų projektus, kuriais keičiama dabartinė pensijų kaupimo tvarka. Po pateikimo už įstatymų pataisas balsavo 91 Seimo narys, 5 buvo prieš, o 20 susilaikė. Dabar projektai bus svarstomi Seimo komitetuose. Pasak pataisų rengėjų, jomis siekiama įteisinti pensijų kaupimo nutraukimą, kai jis tampa apsunkintas ar betikslis. Taip pat užtikrinti tik savanorišką kaupimą, didesnį jo lankstumą ir patrauklumą.

Seimo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis sveikina Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) dėl pateikto pensijų pertvarkos paketo ir teigia, kad tai geras kompromisinis variantas, kadangi niekas neliks iki galo laimingas.  „Tai labai subalansuotas siūlymas“, – antradienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis. „Ministerija pateikė tokį kompromisinį variantą. Mano vertinimu, nė vieno iki galo laimingo nebus – tokia tikrovė.

Prieš artėjantį vasaros sezoną Palanga atsinaujino šviežiai nudažydama pagrindinį miesto simbolį – tiltą į jūrą. Tiesa, tik akyliausi atkreipė dėmesį, kad tiltas nudažytas esą Rusijos vėliavos spalvomis, o tai sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose. Seimo naro „Nemuno aušros“ frakcijai priklausančio Karolio Neimanto patarėjas Matas Gailevičius asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijo nuotraukomis, kaip atrodo perdažytas Palangos tiltas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prieštarauja oponentams ir sako netikinti, jog Seimui teikiamas antrosios pensijų pakopos projektas gali sugriauti visą sistemą. Pasak jos, siūlomi pokyčiai yra subalansuoti ir tvarūs.  „Mūsų teikiamas projektas yra visiškai subalansuotas ir tvarus, nes jis gimė per ilgas diskusijas ir derinimo procedūras“, – antradienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Įprastai norint pasiimti ar įnešti pinigų į bankomatą reikalinga mokėjimo kortelė. Tačiau Lietuvoje pradedami įrengti bankomatai, kurie kortelių nepriims. Pranešime žiniasklaidai „Paysera“ praneša pradedanti plėtoti bankomatų tinklą, kuriame pinigų išėmimo ir įnešimo operacijos atliekamos be mokėjimo kortelių.

Seimui antradienį planuojant teikti Vyriausybės siūlomą antrosios pensijų pakopos pertvarką, premjeras Gintautas Paluckas esamą sistemą vertina kaip „modernią finansinę vergystę“, todėl mano, kad siūlomi pokyčiai turėtų didinti gyventojų pasitikėjimą. „Pirmiausia aš to nevertinu kaip kažkokio griovimo – tos korekcijos pirmiausia didina pasitikėjimą pačia sistema“, –  žurnalistams antradienį kalbėjo G. Paluckas.

Seimui antradienį planuojant pirmąkart balsuoti dėl Vyriausybės siūlymų pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, iš kaupimo sudarant sąlygas pasitraukti lengviau, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad gyventojus tęsti kaupimą motyvuotų didesnė fondų grąža. Pokyčius inicijuojanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad motyvuoti žmones pasilikti kaupime turėtų patys pensijų fondai.

Milžiniško susidomėjimo sulaukęs ir jau pirmaisiais metais pasiteisinęs „Iki“ klientų valdybos projektas sėkmingai tęsiasi. Pernai „Iki“ parduotuvėse realiai įgyvendinti teigiami pokyčiai dar daugiau žmonių įkvėpė jungtis prie bendro tikslo – geresnės apsipirkimo patirties visiems. Beveik 1,4 tūkst. kandidatų siekė tapti vienu iš dešimties narių, o antroji „Iki“ klientų valdyba kadenciją pradėjo pirmuoju posėdžiu.

Per šių metų tris mėnesius Užimtumo tarnyba išdavė daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą per pastaruosius penkerius metus.  Anot jos, dažniausiai leidimai buvo išduoti vyrams, ketinantiems dirbti kelininkais. Tiesa, daugėjo išduotų leidimų dirbti ir užsieniečiams, ypač iš trečiųjų šalių. „Lietuvos darbo rinka vis labiau atsiveria užsieniečiams, kurie atvyksta čia laikinam darbui su tikslu – užsidirbti. Daugiau nei pusė (53 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei antradienį Seime ketinant pristatyti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarką, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad gyventojams reikėtų leisti iš kaupimo pasitraukti bet kada, nenumatant atskiro „lango“, taip pat atsisakyti valstybės įnašo.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje ji didėjo 58 proc. ir siekė 91,06 EUR/MWh. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje fiksuotas 35 proc. ir 25 proc. augimas.  „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse vyravo šaltesni orai, vidutinė oro temperatūra buvo beveik 5 laipsniais žemesnė už normą. Tai lėmė ir 6 proc. išaugusį elektros energijos suvartojimą. Be to, Baltijos šalių vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 27 proc.

Šalia Seimo nario Lino Urmanavičiaus namų naujai klojamas asfaltas, mat gatvė, kurioje gyvena politikas, buvo įtraukta į prioritetinę eilę, skelbia portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, Druskininkų savivaldybėje esančiame Neravų kaime tvarkoma 270 metrų atkarpa prasideda beveik prie pat įvažiavimo į parlamentaro namus. Buvęs ilgametis Druskininkų savivaldybės politikas tvirtina, kad nei jis, nei jo šeimos nariai dėl esamos gatvės tvarkymo į savivaldybę nesikreipę.

Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų valdytojos „Akropolis group“ nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Aido turtas“ nepavyko nutraukti patalpų Šiaulių „Akropolyje“ nuomos sutarties su restruktūrizuojama namų elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ valdytoja „Topo grupe“.  Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 8 dieną paliko Kauno apygardos teismo kovo 25 dieną pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas sutarties nutraukimas, kol bus priimtas galutinis s...

Seimui antradienį planuojama teikti antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo. Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus parlamentui teikti planuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Paprastai, nukentėję nuo kito žmogaus tikimės gauti visą reikiamą pagalbą, pvz., biuletenį ir ligos išmoką, jei dėl sužalojimų negalėtume dirbti. Vis tik taip yra ne visada – jei jus sumuštų, kai patys buvote neblaivūs, jums niekas nepriklausytų. Į tokią situaciją pakliuvo skaitytojas Darius, kuris savaitgalį leido su draugais mieste išgėręs „kelis bokalus alaus“. Vėliau prie jo einančio gatve prisikabino keli vaikinai, kurie jį sumušė.

Sostinės meras Valdas Benkunskas kritikuoja pirmadienį Finansų ministerijos (FM) registruotus siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Pasak jo, atsižvelgiant į būstų kainą Vilniuje, pagal Vyriausybės siūlomas mokesčio grindis, būtų įvedamas „vilniečio“ mokestis. „Skaitant šį naują pasiūlymą apie neva didesnę laisvę savivaldai, jis man primena anyžinį saldainį. Gali būti gražiai įpakuotas, bet paragavus norisi išspjauti. Kažkam gal skanu, bet tikrai ne man.

Savivalda nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atnaujintam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. Anot jo, savivalda pritaria tam, kad savivaldybių tarybos pačios nustatytų mokesčio grindis, tačiau pasigenda laisvės leisti joms pasirinkti tarifus. „Savivaldybės gali nusistatinėti grindis, tai yra gerai ir tą buvome siūlę.

Atnaujintus mokesčių pertvarkos projektus pirmadienį registravusi Finansų ministerija nekeičia ankstesnių siūlymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų mažinimo ar naikinimo.  Kaip ir anksčiau, siūloma nuo 9 proc. iki 12 proc. didinti PVM tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, o šildymui ir malkoms lengvatą visai naikinti.

Atnaujintus mokesčių pertvarkos projektus pirmadienį registravusi Finansų ministerija siūlo apmokestinti tik 350 eurų per metus viršijančią darbuotojo naudą, kai darbdavys apmoka savanorišką sveikatos draudimą.  „Šią naudą laikant darbo užmokesčio dalimi, darbdavys toliau galės visa tokių sąnaudų dalimi mažinti apmokestinamąjį pelną“, – pranešė ministerija.  Anksčiau ji siūlė apmokestinamoms išlaidoms priskirti visą darbuotojų naudą, kai darbdavys sumoka už sveikatos draudimą.

Jau šią savaitę sostinėje ketinama pradėti Valakampių tilto kapitalinio remonto darbus, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybės. Anot jos, ketvirtadienį prasidės paruošiamieji tilto rekonstrukcijos darbai. Jų metu iš dalies bus nukreipiamas pėsčiųjų eismas.  Tuo metu transporto eismo ribojimai įsigalios nuo kitos savaitės.  Siekiant išvengti spūsčių, važiuojamojoje dalyje darbai nebus vykdomi rytinio ir vakarinio piko metu darbo dienomis.

Atnaujintus mokesčių pertvarkos projektus pirmadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė tris 20–32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Balandžio viduryje didžiausioms – virš 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – pajamoms siūlyta nustatyti ir ketvirtą – 36 proc. tarifą.  Dabar siūloma, kad metinėms pajamoms iki 36 VDU (apie 81 tūkst. eurų) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis, iki 60 VDU (apie 134  tūkst. eurų) – 25 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad šių metų balandį  elektros kilovatvalandė Lietuvoje vidutiniškai kainavo 75 eurus ir, palyginti su kovu, buvo 19 proc. mažesnė.  Nepaisant to, pastarąjį mėnesį buvo fiksuota 24 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei prieš metus, kai ji siekė 60 eurų už kilovatvalandę.

Gegužės mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis yra pigiausias prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias – „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 36,80 euro, „Norfa“ – 38,47 euro, „Rimi“ – 38,88 euro, „Maxima“ – 39,16 euro, o „Iki“ – 39,70 euro.

Finansų ministerija pirmadienį įregistravo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo siūlymus, kuriuose atsisakyta 36 proc. GPM tarifo didžiausioms pajamoms. Kaip rašoma ministerijos registruotame teisės akto projekte, metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 20 proc. tarifą. Metinė pajamų dalis tarp 36 ir 60 VDU bus apmokestinama taikant 25 proc.

Socialdemokratams pasiūlius įteisinti naują finansinės paramos modelį pirmąjį būstą įsigyjančioms ir statančioms šeimoms, Seimo Teisės departamentas mano, kad šią valstybės biudžeto lėšų pareikalausiančią iniciatyvą turėtų įvertinti Vyriausybė. „Atkreipiame dėmesį, kad 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai yra patvirtinti. Manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė“, – sako Seimo teisininkai.

Pastarąją savaitę vietinė elektros energijos gamyba Lietuvoje viršijo poreikį. Nepaisant to, didmeninė elektros kaina per savaitę augo 58 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nafta pigo 1,9 proc., gamtinės dujos – 2 proc., biokuras – 0,8 proc., o degalai – po 0,9 proc.

Sprendimas vasarą užsidirbti pinigų ir kartu pasidžiaugti kurortiniu pajūrio gyvenimu 26-erių Edgarui Tumeliui iš Panevėžio tapo įkvepiančios karjeros pradžia. Tik baigęs mokyklą jaunuolis prie „Maximos“ kolektyvo prisijungė kaip sezoninis parduotuvės salės darbuotojas, o po trejų metų jau vadovavo parduotuvei Vilniuje.

Pastarąją savaitę dėl atvėsus orams ir išaugus elektros suvartojimui, didmeninė elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 58 proc. – nuo 58 iki 91 euro už kilovatvalandę, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“  „Praėjusią savaitę Lietuvoje atšalus orams, elektros suvartojimas išaugo 12 proc. ir pasiekė 219 GWh. Tai didžiausias 19-os metų savaitės elektros suvartojimas per pastaruosius 4 metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) subūrė Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybą, kuri bus atsakinga už skaitmeninės politikos formavimą ir koordinavimą Lietuvoje.  „Dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos ir įvertinus pamokas, išmoktas iš karo Ukrainoje, Lietuva siekia įgyvendinti „nesunaikinamumo“ koncepciją skaitmeninėje erdvėje.

Mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ šį pavasarį prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ vyks gegužės 16–18 dienomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tris dienas lankytojai galės pasinaudoti specialiais pasiūlymais bei nuolaidomis iki 50 proc. šimtuose parduotuvių ir paslaugų vietų. „Pirkėjai aktyviai ruošiasi šiam savaitgaliui ir naudojasi proga įsigyti norimų prekių geresnėmis kainomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia skirianti 24,24 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų siekiant paskatinti tvarią ekonominę plėtrą Kauno regione. „Šios investicijos suteiks progą verslui plėsti savo veiklą, kurti naujas darbo vietas ir taip prisidėti prie Kauno regiono ekonomikos augimo ir plėtros“, – pranešime cituojama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.

Vyriausybei planuojant trečiadienį svarstyti galutinius siūlomus mokesčių pakeitimus, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis mano, kad visos pajamos iš jų turėtų būti nukreiptos tik gynybos finansavimui. „Advokatūra supranta, kad dalis lėšų, po reformos, gali nueiti į gynybą. Tiesa, mūsų įsitikinimu, visa reforma turi būti nukreipta tik į gynybą. Jeigu valstybės gynybos procesas bus netinkamas, tam nepadės ir ekonomika.

Vilniaus miesto savivaldybė aštuoniems sostinės istoriją tirti skirtiems moksliniams tyrimams skyrė 45 tūkst. eurų. „Vilnius turi daug istorijų – dar neatrastų, galbūt mažai kam girdėtų ar apskritai nežinomų ir dar nepapasakotų. Vilniaus istorijos tyrėjų konkursas leidžia atrasti miesto veidą, kuris mažai ar dar apskritai nepažintas.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo metų pradžios užfiksavo daugiau kaip 6,5 tūkst. vagysčių iš parduotuvių – jų nustatyta 8 proc. daugiau nei ankstesnių metų pradžioje. Vagiančiųjų aktyvumas šiek tiek sulėtėjo, tačiau nusikaltimų skaičius išlieka aukštas ir viršija 1,5 tūkst. atvejų per mėnesį, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija balandį siekė 0,2 proc., o metinė – 3,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu vidutinė metinė infliacija pagal SVKI balandį sudarė 1,8 proc.  Apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) infliacija balandį siekė 0,1 proc., metinė – 4,1 proc., vidutinė metinė – 1,9 proc.

Šalies gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį – balandį, lyginant su kovu – sumažėjo 1,9 proc., o per metus – balandį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2024 m. – sumažėjo 3,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu, neįskaitant rafinuotų naftos produktų, per mėnesį gamintojų pramonės produkcijos mažėjo 1 proc., per metus – 2,1 proc. Mėnesio rodikliams daugiausia įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas (6,3 proc.

Nors šešėlis renkant mokesčius metų pradžioje mažėjo, tačiau Seime priėmus siūlomus pakeitimus, kurie mokesčius didintų – šešėlis vėl imtų augti, teigia prekybos centrų „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.  „Pirmą 2025 m. ketvirtį buvo paskelbta, kad mokesčių į valstybės biudžetą surinkta 9,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Abejoju, ar kas nors Europos Sąjungoje patyrė didesnį mokesčių surinkimo augimą nei Lietuva“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ sakė D. Dundulis.

 „Aušriečiams“ siūlant sumažinti bažnyčioms šildymo išlaidas, įtraukiant jas į buitinių elektros ir dujų vartotojų grupę, energetikos viceministrė Edita Gudauskienė tvirtina, kad ministerija tokiam siūlymui nepritaria. Viceministrės teigimu, tokią ministerijos laikyseną lemia keletas priežasčių.  „Pirmiausia, sąvoka, kas yra buitinis vartotojas, yra įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje.

Lietuvos vairuotojų meilė dyzelinėms transporto priemonėms vis dar neblėsta. O iki šiol ne vienas vairuotojas šia degalų rūšimi varomas transporto priemones laiko ne tik ekonomiškiausiomis, bet ir patvariausiomis. Tačiau specialistų nuomonės išsiskiria – kol vieni skaičiuoja, kiek galima sutaupyti turint elektromobilį, kiti tokias išvadas vertina atsargiai.

Beveik 3 metus Lietuvoje yra draudžiama pardavinėti elektronines cigaretes ir jų skysčius su skoniais ar kvapais. Vis tik iki šiol prekybininkai jas sėkmingai pardavinėja tiek prekybos centruose, tiek degalinėse ar kitose atvirose vietose. Tuo piktinosi skaitytoja Dalia, kuriai atrodė nesuprantama, kaip per tiek metų institucijos nesugebėjo nieko padaryti, lyg prekybininkai būtų aukščiau įstatymo.

Seime svarstant atnaujintas antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkurso sąlygas, kuriomis būtų įtvirtintas mažiausiai dviejų aukciono dalyvių reikalavimas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kitą savaitę siūlymams pritarus Seimui konkursas galėtų būti paskelbtas birželį. „Dabar tikslas yra, kad, patvirtinus šias nuostatas, šiuos patobulinimus, galėtume organizuoti konkursą.

Kasmet už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus yra skiriama šimtai tūkstančių ar net milijonai baudų. Nemažai pažeidėjų baudų laiku nesumoka ir vairuoja toliau. Vis tik tam tikru metu asmuo gali būti priverstas sumokėti visas baudas, kitaip jam nebus išduodamas vairuotojo pažymėjimas. Su tuo susidūrė vilnietis Dominykas (vardas pakeistas), kuris anksčiau turėjo nemažai baudų, bet jas visas sumokėjo.

Vilniaus lopšelis-darželis „Justinukas“ atleidžia 14 darbuotojų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak ugdymo įstaigos direktorės Editos Kirdeikienės, darbuotojai atleidžiami dėl netrukus prasidėsiančių renovacijų. „Mes nuo liepos 1 d. užsidarome metams trunkančiai renovacijai. Išsikraustome visi į aplinkinius darželius su vaikais ir darbuotojais, nuo metų pradžios tikslingai mažinamos grupės ir jau aišku, kad lieka pertekliniai darbuotojai“, – Eltai sakė E. Kirdeikienė.

Gyventojai apie daugiabučių būklę jau netrukus galės sužinoti daugiau informacijos. Ministerija sako, kad dėl to gali kisti ir būsto vertė. Aplinkos ministerija skelbė, kad šių metų pabaigoje pradės veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema. Būtent šioje sistemoje gyventojai galės patikrinti daugiabučio pastato būklę. „Gyventojai galės prisijungti prie Pastatų duomenų banko informacinės sistemos šios sistemos internetinėje svetainėje.

Labai daug diskusijų internete sulaukė vienos įmonės reklama, kurioje nurodoma, kad reikia nustoti samdyti žmonės, nes jau galima įdarbinti dirbtinį intelektą (DI), kuris esą viską padarys greičiau ir geriau.  „Samdykite amatininkus, o ne žmones“; „Amatininkai neateis į darbą alkani“; „Amatininkai nesiskundžia dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis bendrovė „Artisan“ pristato savo sukurtus DI darbuotojus–amatininkus, angliškai – artisans.

Vis dažniau ir daugiau lietuvių atsiskaito mokėjimo kortelėmis, telefonu ar internetu. Tačiau neseniai Ispanijoje ir Portugalijoje dingus elektrai daugelis įsitikino: be grynųjų tokiais atvejais beveik neįmanoma nieko padaryti. Vis dėlto kai kurie tyrimai rodo, kad, jeigu Lietuvoje bankomatų mažės taip, kaip mažėjo pastarąjį dešimtmetį, tai neužilgo neliks nei jų, nei atsiskaitymų grynaisiais.

Ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau šalnų apetitas buvo itin didelis. Uogų augintojai sako, kad ankstyvojo derliaus praktiškai nebebus, o koks bus vėlyvasis, anksti kalbėti – daug lems šio savaitgalio orai: jeigu dar pasirodys šalnos, jos susirinks paskutinius žiedus.  Daržininkai sako nuostolius pastebintys ne iškart po šalnų, o kiek vėliau.

Ne vienas gyventojas turi paveldėtą ar įsigytą žemės sklypą, kurio nenaudoja ir net neįsivaizduoja, kiek jis šiandien gali būti vertas. Kainos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje nuolat kinta, todėl dažnai kyla klausimas – ar dabar tinkamas metas parduoti, ar verta dar palaukti? Šiuo metu Lietuvos skelbimų svetainėse daugiausiai yra parduodama gyvenamosios paskirties sklypų, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiandien galima gauti pardavus tokios paskirties žemę.