Būstas

Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje pastatyti prieš kelis dešimtmečius ir dar seniau, todėl šiandien jų konstrukcijos ir inžinerinės sistemos susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos lemia ne tik pastato amžius ar klimato sąlygos, bet ir nuoseklios priežiūros stoka.  Išeitis -  renovacija, jei ji atliekama kompleksiškai ir kokybiškai, galima ne tik atkurti pastato saugumą, bet ir gerokai prailginti jo eksploatacijos trukmę.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė dėl mokesčių pakeitimų, kurie antradienį pateikti Seime. Tačiau jos registruoti įstatymų projektai sulaukia kritikos. Esą tokie sprendimai daugelį gyventojų paskatins lįsti į šešėlį, taip vengiant itin padidėsiančių mokesčių. Vienas iš siūlomų pokyčių – kad toks pats gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas visoms pajamų rūšims bendrai, t. y. tiek darbo ar individualios veiklos pajamoms, tiek iš turto nuomos ar pardavimo gautoms lėšoms.

Lietuvos gyventojai kviečiami iš arčiau pažvelgti į dvylika renovuotų daugiabučių ir iš jų išrinkti labiausiai vertą „Metų renovacijos projekto“ vardo. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuojamų rinkimų tikslas – ne tik pagarsinti įkvepiančius pavyzdžius, bet ir paskatinti pokyčius kituose šalies miestuose bei bendruomenėse.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė, kokius mokesčius keis ir didins. Tarp jų – ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Vis tik kai kurie pakeitimai kelia klausimų ir sulaukia kritikos. Pavyzdžiui, siūloma, kad visos skirtingų rūšių pajamos (darbo, individualios veiklos, turto pardavimo) būtų sumuojamos ir joms būtų taikomas toks pats GPM tarifas. Taigi, kai kuriais atvejais jeigu gyventojas parduotų nekilnojamąjį turtą (NT), uždirbdamas, pvz., 100 tūkst.

Artėjant vasarai gyventojai vis dažniau išlenda į gamtą ir miškuose, sodybose ar nuosavuose kiemuose kepa šašlykus, dešreles ar kitokį maistą. Vis tik dėl šašlykinės, kepsninės ar laužo gali tekti susimokėti nemenkas baudas. Taip yra dėl to, kad dėl atstumų nesilaikymo ir neatsargaus elgesio gyventojai gana dažnai nuo šašlykinių ar laužų padega savo namus, augalus ar nukenčia patys.

Oficialu – jau artimiausiu metu bus griaunamas „Hanner“ verslo centras Saltoniškėse. Penkiolikos aukštų ir 60 metrų aukščio žaliasis pastatas skaičiuoja savo paskutinius gyvavimo mėnesius. Apie tai „MadeInVilnius“ rašė praėjusių metų rugpjūtį. Šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti naujojo verslo centro projektiniai siūlymai, kurie bus aptariami viešajame susirinkime su visuomene. Kaip skelbia portalas „MadeInVilnius“, viešasis aptarimas su visuomene bus organizuojamas nuotoliu.

Jau daugiau nei 4 metus bent vienam gyventojui panorėjus gali būti uždrausta rūkyti viso daugiabučio balkonuose ar kitose erdvėse. Vis tik šis draudimas rūkorių negąsdina, o jų kaimynai kenčia nuo dar stipresnio kvapo, kai rūkoma tiesiog namuose. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris skundėsi, kad jos kaimynas rūko balkone ir visas kvapas eina tiesiai jai į miegamąjį. Vis tik kaimyno užfiksuoti nepavyksta, į draugiškas kalbas jis nesileidžia.

Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje toliau tęsiasi aktyvusis periodas, o sandorių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo daugiau nei 30 procentų. Panašu, kad šis NT rinkos suaktyvėjimas tęsis ir toliau.

Darbas – tiek dirbant su darbo sutartimi, tiek individualiai – vis tiek yra darbas, nešantis pajamas, iš kurių asmuo ar jo šeima pragyvena. Vis tik norint gauti, pvz., būsto paskolą, bankai kelia skirtingus reikalavimus gaunantiems skirtingas pajamas. O kartais netgi taiko didesnes palūkanas, išduoda mažesnes paskolas. Dėl to vykdantiems individualią veiklą su pažyma, dirbantiems su verslo liudijimu ar turintiems mažąją bendriją yra daug sunkiau gauti būsto paskolą.

Pirmadienį Finansų ministerija oficialiai registravo naujas mokesčių įstatymų pataisas, tarp jų – ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisas. Artimiausiu metu jos turėtų būti patvirtintos Vyriausybėje, o toliau bus svarstomos Seime. Kaip būtų apmokestinamas pagrindinis būstas Šiuo metu NT mokesčiu apmokestinama turto vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų:  NT vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc.

Iki šiol nėra galutinai aišku, kokį nekilnojamojo turto (NT) mokestį gyventojams teks mokėti jau nuo kitų metų. Tačiau kai kurie baiminasi, kad po mokestinių pakeitimų teks kur kas daugiau sumokėti NT pardavus. Finansų ministerija pripažįsta, kad gyventojų pajamų mokestis už turto pardavimą gali išaugti. Tačiau ramina, kad bent jau šiuo metu nėra iki galo apsispręsta, kokio dydžio mokestis tai bus.

Vieni gyventojai jau džiaugiasi įvykusia daugiabučių renovacija, o kiti nekantriai laukia artėjančių pokyčių. Šiuo metu vykstantis fiksuoto įkainio kvietimas, galiojantis iki spalio 1 d., jau sulaukė 28 paraiškų, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekia 32,6 mln. eurų. Be to, net 537 senos statybos daugiabučiams rengiami investicijų planai.  „9 paraiškas pateikė Vilniaus, 6 – Kauno miesto ir Kauno rajono daugiabučių namų administratoriai.

Nuo liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.  Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams trečiadienį buvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Lietuvoje yra daugiau nei 35 tūkstančiai daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 metų.

Nidoje pradėtos daugiafunkcio viešbučio komplekso „Marina Nida“ statybos. Projektą plėtoja bendrovės „Kenova“ ir „Marina Nida“. Generaliniu rangovu pasirinkta įmonė „Conres“. Statybos darbus planuojama baigti 2027 metais. Bendra projekto investicijų vertė sieks daugiau kaip 35 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Projekto vieta – istorinė Nidos prieplaukos teritorija.

Nemažai žmonių yra įsitikinę, kad, jeigu jų būste gyvenantis nuomininkas nemoka nuomos, jį galima laisvai iš savo būsto išvaryti. Tačiau už tokį elgesį būtų nubaustas tik pats savininkas. Nemokius ir išsikraustyti nesutinkančius gyventojus, kitaip – skvoterius, gali iškraustyti tik antstoliai teismo sprendimu. O jo laukti gali tekti ilgai, kol jums priklausančiuose namuose svetimas žmogus gyvena tiesiog už dyką.

Prieš daugiau nei metus atnaujinus statybos techninį reglamentą, kuriame numatyta, kad projektuojant ir statant naujus didesnius visuomeninius pastatus bei aukštesnius daugiabučius juose turės būti įrengtos vietos priedangai, Lietuvoje pastatyta dešimt tokių statinių. Apie tai BNS patvirtino Statybos sektoriaus vystymo agentūra.

Pajūryje nuolatos augančios statybų kainos ne vieną pirkėją verčia susimąstyti, ar tikrai visi statytojai šiame didžiulę paklausą turinčiame regione yra sąžiningi. Apie tai, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje, domėjosi TV6 laida „Statybų gidas“. Statistikos mėgėjai ir nekilnojamojo turto vystytojai jau ne pirmą mėnesį garsiai kalba apie augantį pirkėjų apetitą.

Netoli mūsų vykstantis rusų pradėtas karas Ukrainoje, aukų ir griūvėsių vaizdai paveikė daugelį, todėl gyventojus neramina įvairūs klausimai. Pavyzdžiui, kas būtų su mūsų turtu, paskolomis ir ar padėtų draudimas, jei karas ar kita nelaimė užkluptų Lietuvą? Įdomu tai, kad daugeliu atvejų atstatyti su paskolą pasiimtą būstą padėtų draudimas. Vis tik karo metu draudimo bendrovės nuo atsakomybės būtų atleidžiamos, o gyventojai nuo paskolos – ne.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje gyventojai ir toliau šluoja naujus būstus. Tuo metu specialistai vardija, ar artimiausiu metu už būstą gyventojai turės susimokėti daugiau. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ NT ekspertai diskutavo, kad dabar rinkoje susiklosčiusi tendencija ir valdžios keliami prioritetai statybų srityje gali tapti neišvengiama paskata būsto kainų didėjimui.

Apie savo seno daugiabučio modernizavimą svarsto vis daugiau butų savininkų, nes prieš tris dešimtmečius ar dar anksčiau pastatyti namai nuolat kelia problemas, dėl kurių patiriama nemažai išlaidų. Įtakos turi ir augančios energijos kainos, ir noras gyventi patogesnėje, šiltesnėje ir tvaresnėje aplinkoje.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT). Iki šiol apmokestinama tik ta jo vertė, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau ateityje mokestį gali teikti mokėti tiems, kurių turtas vertas daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Tai numato ketvirtadienį Finansų ministerijos registruotos NT mokesčių įstatymo pataisos, kurias dar turės patvirtinti Vyriausybė ir priimti Seimas. Tą padarius, pakeitimai įsigaliotų jau nuo 2026 m. pradžios.

Neseniai į Lietuvą atvyko 150 iš 5 tūkst. čia apsigyvensiančių Vokietijos brigados karių su šeimomis. Visgi jų kriterijai būstui mūsų šalyje yra gana neįprasti ir griežti – už tam tikrus patogumus jie yra pasiryžę ir nemažai sumokėti. Visgi, nors vokiečiai ieško gana brangių namų ar kotedžų, kuriems kelia aukštus reikalavimus, depozito per vieną kartą sumokėti nesutinka, o ir komunalinių paslaugų kainą reikalauja nustatyti iš anksto.

Po renovacijos senas daugiabutis gali virsti moderniu ir patogiu būstu, tačiau tam nepakanka vien apšiltinti sienas ar pakeisti langus. Kad renovacija iš tiesų pagerintų gyvenimo kokybę, būtina ją planuoti visapusiškai – nuo pastato konstrukcijų būklės įvertinimo iki šiuolaikinių inžinerinių bei estetinių sprendimų.

Už kiek daugiau nei 3 mėnesių visai netoli Lietuvos koncertą surengs viena žymiausių pasaulio atlikėjų – Jennifer Lopez. Vis tik norintiems sudalyvauti pop dievaitės ture gali tekti išleisti gana nemažą sumą pinigų. Neskaičiuojant koncerto bilietų kainų, lietuviams kainuos dar ir pati kelionė į Varšuvą, o po koncerto galimai teks ten ir pernakvoti.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Galime svajoti apie pačius gražiausius aukso rūmus, įsivaizduoti, kokio dydžio baseinas puikuosis kieme ar kokį įspūdingą šviestuvą įsigysime, tačiau be vieno dalyko mūsų svajonių namai niekaip nefunkcionuos – nuotekų sistemos.

Viena iš nemaloniausių situacijų gyvenant daugiabutyje – už sienos vykstantis remontas arba dėl to kylančiu triukšmu nuolat besiskundžiantys kaimynai. Tad, kaip rasti kompromisą, kai vieniems reikia vykdyti remonto darbus, o kitiems reikia tylos ir ramybės? Tuo skundėsi vilnietė Neda, šiuo metu auginanti kūdikį ir dar 3 vyresnius vaikus. Ji pasakojo, kad jos kaimynai už sienos šiuo metu daro kapitalinį remontą.

Gyvenant daugiabučiame name tenka taikstytis su įvairiu kaimynų elgesiu. Kol vieni triukšmauja ar filmuoja aplinkinius, kiti ne tik teršia aplinką, bet ir šiukšlina kitiems gyventojams pro langus. Tuo skundėsi vilnietė Evelina. Esą jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto.  „Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų – ne išeitis. Visi langai – murzini, dulkėti.

Daugiabučiuose, kuriuos prižiūri „Mano BŪSTAS“, šiemet užfiksuota gerokai mažiau avarijų, o tai reiškia mažiau nepatogumų ir papildomų finansinių nuostolių gyventojams. Ženklų incidentų mažėjimą lėmė nuosekli įmonės vykdoma daugiabučių priežiūra, dėmesys visoms inžinerinėms pastatų sistemoms bei, palyginti, šiltesnė žiema.

Išmušti skolą iš savo draugų ar pažįstamų nėra lengva, kadangi paprastai apie paskolintą sumą ar tarpusavio susitarimą už kažką mokėti bendrai jokių įrodymų nėra. Tad ką tokiu atveju daryti? Su tuo susidūrė kaunietė Akvilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri nuomojosi butą viena ir vėliau leido ten apsigyventi draugui. Jie susitarė, kad už nuomą ir komunalines paslaugas mokės per pusę, tačiau nuomos sutartis buvo tik merginos vardu.

Ieškote savo svajonių būsto? Planuojate statybas, bet nežinote nuo ko pradėti? Pristatome naują tinklalaidę „Statybų gidas“, kurioje vedėjas Linas Gružinskas bei jo pašnekovai „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski ir „Eko2šilumos“ vadovas Rolandas Grikšas aptaria aktualiausius klausimus apie šildymą mūsų namuose.

Artėjant vasarai ir tuo pačiu – būsto nuomos aktyvumui, specialistai įspėja apie siautėjančius apgavikus, dėl kurių gyventojai praranda šimtus ar net tūkstančius eurų. Anot pašnekovų, žmonės pasimauna ir pinigus sukčiams atiduoda tik todėl, kad pamiršta padaryti kelis esminius dalykus. Specialistai vardija, su kokiais atvejais jiems yra tekę susidurti ir į kokias nepavydėtinas situacijas žmonės patenka.

Antradienį paaiškėjo daugiau detalių dėl planuojamo keisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Panašu, kad mažesniais už dabartinius mokesčio tarifais bus apmokestinama daugiau turto. Kita vertus, bus siūloma taikyti 50 proc. mokesčio nuolaidą pirmajam gyvenamam būstui ir tam nuomojamam NT, kuriame registruoti gyventojai. Dėl to, kaip pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, šio mokesčio našta bus perkeliama ant pigesnio būsto savininkų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pristato naują, interaktyvų Renovacijos vadovą būsto savininkams. Tai išsamus ir patogiai struktūruotas leidinys, skirtas padėti gyventojams geriau suprasti daugiabučių namų modernizavimo procesą, jo etapus bei susijusias procedūras. Tikimasi, kad tai padės išsklaidyti su renovacija susijusius mitus ir abejones, paskatins ryžtis atnaujinti savo seną daugiabutį.

Šlampa buto sienos? Patalpose atsirado pelėsis? Tai ženklai, kurie rodo, kad daugiabutyje galbūt susidėvėjo tarpblokinės siūlės. Pastebėjus šiuos negalavimus pastatų priežiūros specialistai ragina nedelsti ir kuo greičiau apie tai informuoti namo administratorių. Juolab, kad pavasaris – tinkamas metas pradėti susidėvėjusių siūlių remonto darbus. Tarpblokinės siūlės – viena pagrindinių silpnųjų vietų senos statybos stambiaplokščiuose namuose.

Gyvenant daugiabutyje dažnas susiduria su laiptinių švaros problema, o valymo įmonės su sunkumais, kaip iš kampų išvalyti šiukšles ar nuo lubų pašalinti voratinklius. „Mano būstas“ pirmieji Lietuvoje pristatė naujovę – laiptinių siurbimą ir dalinasi įžvalgomis, kodėl tai paprasčiau ir geriau žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Tuo metu ekonomistai aiškina, kodėl tai yra būtina ir ko tikėtis gyventojams.

Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. Dėl jų nukentėjo nemažai pastatų, ypač seni daugiabučiai. Ekspertai perspėja, kad dėl klimato kaitos gamtos stichijos ateityje taps dažnesnės ir intensyvesnės, o žalą seniems pastatams gali sušvelninti renovacija. Pastarųjų metų įvykiai ir klimato prognozės rodo, kad Lietuvoje vis dažniau pasireiškia ekstremalūs klimato reiškiniai.

Su diskriminacija Lietuvoje susiduriama gana dažnai. Atskirti jaučiasi ne tik išmaniųjų telefonų ar banko kortelių neturintys gyventojai, moterys ar pensininkai, bet ir jaunuoliai, šeimos ar užsieniečiai, kuriems yra daug sunkiau susirasti juos priimsiančius gyventi būsto nuomotojus.

Būsto ir verslo paskolų paklausa paskutinį 2024 metų ketvirtį toliau augo, šiek tiek sugriežtėjo skolinimas įmonėms bei sušvelnėjo būsto paskolų sąlygos, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Jos duomenimis, pagerėjo bankų lūkesčiai dėl gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų, mažiau bankų NT rinkoje įžvelgė disbalansų, penktadienį pranešė LB.

Centrinėje Vilniaus dalyje ilgus metus akis badę, susidėvėję ir žaliais apsauginiais tinklais dengti daugiabučių balkonai pamažu nyksta iš akiračio. Iniciatyvūs gyventojai, padedant „Mano BŪSTUI“, vos per dvejus metus susitvarkė tiek balkonų, kiek jų anksčiau būdavo renovuojama per ištisą dešimtmetį. Susidėvėjusios konstrukcijos, atsilupęs tinkas, korozijos pažeistos armatūros – visa tai ne tik gadino pastatų bei miesto vaizdą, bet ir kėlė realią grėsmę tiek gyventojams, tiek praeiviams.

Nuomojamo būsto paieška dažnai yra nemenkas ir brangus iššūkis. Kovojant su kitais galimais kandidatais į butą tenka ne tik atitikti visus nuomotojų reikalavimus, bet dar ir sumokėti depozitą, vieno mėnesio nuomą, o neretai – ir nemažą tarpininkavimo mokestį, kuris visai nepriklauso mokėti būsto ieškantiems gyventojams. Tuo piktinosi studentė Evelina, kuri nurodė, kad su vaikinu ieškojo būsto Vilniuje ir savaitę važinėjo apžiūrinėti butų.

Daugiabučių modernizacijos tendencijos šalyje išlieka stabilios – 2024 m. atnaujintų pastatų skaičius išaugo iki 333, beveik 200 iš jų pasiekė B energinio naudingumo klasę. Pagerėjusias gyvenimo sąlygas pajuto 11,3 tūkst. šiuose namuose esančių butų gyventojų. Be didžiųjų šalies miestų, ypač džiugina mažesnių savivaldybių renovacijos tempai. Praėjusiais metais  daugiausia senos statybos daugiabučių renovuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – po 28 namus.

Lietuvoje yra nemažai namų, kuriems būtų galima pakeisti langus ar stogus, apšiltinti sienas ir atlikti kitus naujinimus, kad būstas būtų ne tik šiltesnis, bet ir gražesnis. Jau netrukus gyventojai galės kreiptis paramos šiems darbams atlikti. Taikant energetinio efektyvumo didinimo priemones norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą gyventojai nuo kovo galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti 8 mln.

Mažai kam patiktų būti filmuojamiems kasdien, savo pačių kieme ar namuose. Vis tik asmens privatumas rūpi ne visiems – kai kurie įsirengia kameras neva dėl saugumo ar tvarkos palaikymo ir net nepagalvoja, kiek taisyklių patys pažeidžia ir kokių baudų gali susilaukti. Vienas sostinės gyventojas socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kad jo kaimynas ant daugiabučio lauko sienos įsirengė stebėjimo kamerą.

Savaip įsirengti, atsinaujinti ar susiremontuoti būstą svajoja daugelis, tačiau dažnai žmonės baiminasi dėl tokių darbų trukmės, kokybės, o ypač – kainos.  Vidine apdaila užsiimančių įmonių vadovai neslepia, kad kartais sąmata darbams pasibaigus gali būti didesnė, nei buvo sutarta iš pradžių. Tačiau įdomu tai, kad kai kurios įmonės sutinka apdailą atlikti savomis lėšomis, klientams suteikdamos galimybę susimokėti tik po visko, gavus paskolą.

Turto dalybos nesusituokus: paaiškino, kas kam gali atitekti

Kasmet paskelbus šauktinių sąrašus kyla pasipiktinimo banga, kadangi 9 mėn. tarnauti kariuomenėje nori tikrai ne visi. O būna ir tokių atvejų, kai dėl šaukimo gyventojai patiria ir tam tikrų nuostolių. Vienas iš tokių – vilnietis Mindaugas (vardas pakeistas), kuris neseniai išsinuomojo gerą butą, persikėlė į jį gyventi, tačiau gavo šaukimą į kariuomenę. Jis skundėsi, kad būnant kariuomenėje jam nuomotis butą Vilniuje ir mokėti po 650 eurų kas mėnesį neapsimoka.