Karas Ukrainoje

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. birželio 28 d. Rusijos pajėgos karo prieš Ukrainą metu neteko apie 1 017 720 karių, įskaitant dar 1 000 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.  Taip pat per parą Rusijos karinės pajėgos prarado keturis lėktuvus, tanką ir 237 dronus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad per susitikimą su JAV lyderiu Donaldu Trumpu aptarė amerikietiškų raketų sistemų „Patriot“ tiekimo klausimą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija ketina nuo kitų metų mažinti karines išlaidas, priešingai nei NATO, kuri planuoja per ateinantį dešimtmetį didinti gynybos išlaidas, rašo „Reuters“. NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per ateinančius 10 metų, motyvuodamos tuo, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę ir reikia stiprinti civilinį ir karinį atsparumą.

Torecko rajone Ukrainos kariai sučiupo dar vieną už rusus kovojusį Kinijos pilietį. Jis skundėsi ukrainiečių kareiviams, kad rusai jį apgavo ir išsiuntė kariauti, o okupantų kariuomenėje susidūrė su tragiškomis sąlygomis, rašo UNIAN. Kinijos pilietis, 25 metų Wang Wu tarnavo Rusijos Federacijos 150-osios divizijos 102-ajame pulke. Jo paties teigimu, jis atvyko į Rusiją užsidirbti pinigų, kad galėtų padėti tėvams, kol galiausiai pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene.

Naujos ginklavimosi lenktynės gali lemti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimo žlugimą, lygiai taip pat, kaip tai įvyko Sovietų Sąjungos atveju, teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, rašo „RBC-Ukraina“. „Putinas turėtų suprasti, kad jis eina Brežnevo keliu. Jis pats yra pasakęs, kad Sovietų Sąjunga žlugo, nes per daug išleido ginklavimuisi, o dabar jis daro lygiai tą patį.

JAV sąjungininkai Europoje atsargiai vertina sutartis su Amerikos ginklų gamintojais po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas flirtuodamas su Kremliumi neva „išdavė“ Ukrainą, rašo „Bloomberg“. Didėjant Europos šalių gynybos biudžetams, kyla ir nepasitikėjimo JAV banga: sąjungininkės vis dažniau abejoja, ar pasikliauti JAV ginklais, turint omenyje nenuspėjamą D. Trumpo politiką.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina planuoja pereiti prie prezidento Volodymyro Zelensko ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimo temos po humanitarinių klausimų aptarimo, rašo „Ukrainska Pravda“. „Baigus diskusijas humanitariniais klausimais, Ukraina planuoja pereiti prie susitikimo lyderių temos, kad būtų galima pradėti konstruktyvų dialogą“, – cituojamas jis. Anot R. Umerovo, Ukraina visad buvo nuosekli siekdama taikos.

Per Ukrainos drono ataką Rusijos Kursko srityje buvo sužeistas netoli objektų, į kuriuos buvo smogta, reportažą rengęs Kinijos televizijos žurnalistas, penktadienį pareiškė jo darbdavys.  Kinijos valstybinės televizijos „Phoenix TV“ reporteris Lu Yuguangas ketvirtadienio popietę buvo sužeistas į galvą ir nuvežtas į ligoninę gydytis, pranešė transliuotojas.

Ukrainos kariuomenės vadas ketvirtadienį pranešė, kad pajėgos sustabdė naujausią Rusijos proveržį šiaurinėje Sumų srityje ir stabilizavo fronto liniją prie sienos su Rusija. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigė, kad Ukrainos pastangos Sumų regione sutrukdė Rusijai dislokuoti apie 50 tūkst. rusų karių, įskaitant elitines oro desanto ir jūrų pajėgų brigadas, kitose fronto linijos vietose.

Ketvirtadienį 27 ES šalių vadovai susitarė dar pusei metų pratęsti Rusijai įvestų sankcijų galiojimą, išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusi Vengrija leis šioms priemonėms pasibaigti, pranešė oficialūs asmenys. Toks Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad dėl karo Ukrainoje ES paskelbtos plataus masto sankcijos, pagal kurias, be kita ko, buvo įšaldytas ir daugiau nei 200 mlrd.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė apie smūgį rusų kariniam aerodromui Volgogrado srityje, nuo Ukrainos valdomų teritorijų nutolusiam apie 500 km. SBU teigia, kad sunaikinti du bombonešiai Su-34, dar du apgadinti.

Nepaisant neįtikėtinų karo meto iššūkių, Ukrainos ekonomika išlieka gana stabili, tačiau ekonomikos plėtra iš esmės sustojo, nes įmonės nustojo investuoti į naujus projektus, išskyrus kelias pramonės šakas, kurioms karas buvo naudingas, rašo „The Washington Post“. Publikacijos autorius pažymi, kad „kol kas Ukrainos ekonomika laikosi, nors ir su didele Vakarų parama“. Pagrindinė rizika yra ta, kad ateityje išorės finansinė parama gali tapti nepakankama.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad nepaisys naujojo specialaus tribunolo, skirto patraukti Rusiją atsakomybėn už jos karo nusikaltimus Ukrainoje, sprendimų. Susitarimą įsteigti tokį tribunolą trečiadienį Strasbūre pasirašė Europos Taryba ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Šio organo darbas ir sprendimai mums bus bereikšmiai.

Europos Komisijos gynybos komisaras Andrius Kubilius sako, kad europiečiams reikės milijonų dronų, kad sukurtų „armiją“, kuri galėtų apsiginti nuo Rusijos. Ir tam jie turi pradėti ruoštis jau dabar. Tokias mintis A. Kubilius išsakė įtakingai Jungtinės Karalystės žiniasklaidos priemonei „Sky News“. Karinė žvalgyba teigia, kad Rusijos pajėgos gali būti pasirengusios per artimiausius penkerius metus smogti NATO šaliai.

„Nematau šviesos tunelio gale“: Lietuvos prezidentas Nausėda pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs artimiausiais metais dėl Rusijos imituojamo bei vilkinamo taikos proceso, rašoma UNIAN.  „Tikiuosi, kad iki kitos daugiametės finansinės perspektyvos priėmimo karas Ukrainoje bus baigtas. Bet kol kas nesu didelis optimistas“, – pareiškė jis ES viršūnių susitikime Briuselyje.

Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti daugiau savo karių padėti Rusijai Ukrainoje, galbūt jau šią vasarą, ketvirtadienį pranešė vienas pietų korėjiečių parlamentaras, remdamasis Pietų Korėjos žvalgybos agentūros informacija.  Tai patvirtinta praėjus vos savaitei po to, kai Rusijos Saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu lankydamasis Pchenjane pareiškė, kad Šiaurės Korėja atsiųs kariuomenės išminuotojų ir statybininkų, padėsiančių atstatyti Rusijos vakarinę Kursko sritį.

Ukrainos kariuomenės vadas ketvirtadienį įsakė greičiau įrengti gynybines linijas šiaurės rytiniame Sumų regione, kur pastaraisiais mėnesiais veržiasi Rusijos pajėgos. Sumai ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos pajėgos pernai surengė sausumos puolimą, kurį Maskva, padedama Šiaurės Korėjos pajėgų, atrėmė tik po kelių mėnesių. Kyjivas teigia, kad Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą daugiau nei prieš trejus metus, dabar yra sutelkusi 50 tūkst.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad ryžtas, kurį Vašingtonas pademonstravo Irano atžvilgiu, taip pat turėtų būti taikomas siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. G. Meloni, artima D. Trumpo sąjungininkė ir vienintelė Europos vadovė, pakviesta į jo inauguraciją šį sausį, palankiai įvertino neseniai paskelbtas paliaubas ta...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijos Nyderlanduose metu jautriai pasikalbėjo su BBC žurnaliste, kurios vyras kovoja Ukrainoje, rašo „Fox News“. Ukrainietė žurnalistė papasakojo D. Trumpui, kad jos vyras yra likęs Ukrainoje, o ji su vaikais šiuo metu gyvena Varšuvoje. Spaudos konferencijos metu D. Trumpas pastebėjo, kad moteris labai jaudinasi. „Iš kur esate?“ – paklausė D. Trumpas. „Aš iš Ukrainos“, – atsakė ji.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė davė interviu vokiečių portalui „Focus“. Jame ministrė kreipėsi į vokiečius, įvertino NATO viršūnių susitikimą. Interviu metu jos pirmiausia buvo paklausta, kaip ji vertina NATO viršūnių susitikimo baigiamąją deklaraciją. Ji yra istorinė trumpumu – vos vienas puslapis. „Net jei baigiamasis dokumentas būtų tik iš dviejų pastraipų, jis būtų auksinis. Susitarimas dėl 5 proc. gynybos išlaidų visoms narėms yra istorinis – 3,5 proc.

JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžiai trečiadienį nustebino NATO užsienio reikalų ministrus, rašo „Politico“. Antradienio vakarą per uždarą vakarienę, kurioje buvo aptariama Ukrainos padėtis, M. Rubio užsiminė, kad Senatas greičiausiai priims įstatymą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo. Anot jo, to galima tikėtis galima tuomet, kai bus baigtas darbas dėl prezidento Donaldo Trumpo „Didžiojo gražaus įstatymo“ dėl mokesčių ir išlaidų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad glaudūs Europos ir Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų ryšiai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad Kyjivas atremtų Rusijos invaziją, ir paragino patraukti rusų lyderį Vladimirą Putiną baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus  V. Zelenskis, pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankęs Prancūzijoje įsikūrusioje teisių gynimo institucijoje, pasirašė susitarimą su Europos Taryba dėl tarptautinio tribunol...

Trečiadienį Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą po ilgo laiko pasirodė vilkėdamas drabužiu, kuris daugiau ar mažiau panašus į oficialų dalykinį kostiumą. Tai rodo, kad pasikeitė Ukrainos vadovo bendravimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taktika, italų leidiniui „Espresso“ sakė užsienio politikos ekspertas, buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Čalyj.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Hagoje kuluaruose pavyko susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu ir aptarti svarbiausius klausimus, susijusius su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija. „Žinote, kartais esame turėję šiek tiek sunkių momentų, bet jis negalėjo būti malonesnis“, – sakė D. Trumpas apie susitikimą, matyt, turėdamas omenyje liūdnai pagarsėjusį abiejų lyderių kivirčą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.

NATO pareigūnas prognozuoja, kad Rusija šią vasarą toliau lėtai žengs į priekį Ukrainoje, nepaisant didelių nuostolių – situacija išlieka niūri, ir nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu sulauktume proveržio, rašo „Defense One“. „Esmė yra ta, kad situacija mūšio lauke išlieka sudėtinga. Ukraina ir toliau nestinga novatoriškos dvasios.

Britų dienraštis „The Telegraph“ pasidalijo nutekintu NATO viršūnių susitikimo Hagoje deklaracijos tekstu. Deklaracijoje, kurią pasirašys sąjungininkių šalių aukščiausi vadovai, buvo sušvelninta kritika Rusijai, pažymi dienraštis.  Tekste neliko eilutės, kad „Ukrainos ateitis – NATO“, kuri buvo įrašyta pernykščio susitikimo Vašingtone deklaracijoje. Joje taip buvo minima „Rusijos plataus masto invazija“. Dabar kalbama tik apie „įsipareigojimus“ Ukrainai.

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

Atrodo, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina „kažką daryti“ dėl karo Ukrainoje, nors ir nenori daryti spaudimo Rusijai. Bent jau toks įspūdis susidarė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo JAV prezidentas, dalyviams, praneša „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio me...

NATO kariniam pranašumui mestas agresyvus iššūkis, antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. M. Rutte priminė senovės romėnų posakį „nori taikos – ruoškis karui“. Anot jo, tai paprasta idėja – gynybos pajėgumai privalo būti tokie, kad niekas net nedrįstų grasinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“. „Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda.

NATO sąjungininkų įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai, kuris turėtų būti patvirtintas antradienį prasidedančiame istoriniu vadinamame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, nėra skirtas tik JAV prezidentui Donaldui Trumpui įtikti, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje.

Nyderlandai pažadėjo Ukrainai naują karinę pagalbą – paketo apimtis sieks 175 mln. eurų. Šalis, be to, kartu su Ukraina pagamins 500 mln. eurų vertės dronų, Hagoje pareiškė ministro pirmininko pareigas einantis Dickas Schoofas. Anot jo, Nyderlandai nori Ukrainai nupirkti radarų sistemų, galinčių susekti dronus. Ukrainos miestai beveik kasdien atakuojami rusų bepiločių. Bendra dronų gamyba su kitomis šalimis šiuo metu yra prioritetas, sakė V. Zelenskis, kurį cituoja Nyderlandų agentūra ANP.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalims padidinti savo gynybos išlaidas per ateinančius 10 metų iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra per ilgas laikotarpis. „Numatytas laikotarpis, per kiek laiko bus įgyvendinta, yra per ilgas. Mūsų ambicija per penkis metus padaryti, atrodė, jau buvo per ilga. Dabar numatyti 10 metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – antradienį žurnalistams Hagoje kalbėjo K. Budrys.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje ragino šalis greitai įgyvendinti planuojamą naują išlaidų gynybai tikslą. Rusijos ginklavimosi tempas „išties stulbinantis“, sakė jis Hagoje atsakinėdamas į klausimus. Jei tam nebus rengiamasi, po trejų–penkerių metų esą nebus galima apsiginti.  Kaip vieną sričių, kurioje NATO turi pasitempti, M. Rutte nurodė artilerijos amunicijos gamybos pajėgumus.

Pietryčių Ukrainos Dnipro mieste rusų paleista raketa nukrito netoli stovinčio keleivinio traukinio. „Per Rusijos teroristinę ataką Dnipropetrovsko srityje apgadintas traukinys Odesa–Zaporižia“, – tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos geležinkelio bendrovė. Keleiviai, anot jo, nugabenti į saugią vietą, bus skirtas kitas traukinys, vyksiantis į Zaporižią. Socialiniuose tinkluose buvo skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti vagonai išdaužtais langais.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos sunaikino dar vieną Rusijos Juodosios jūros laivyno laivą, rašo „The New Voice of Ukraine“. Laivas plaukiojo palei Chersono srities vakarinę pakrantę. Ukraina taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti rusų laivas ir jame esantys desanto kariai. Užfiksuotas smūgio momentas, po jo kilo gaisras. „Dėkojame mūsų karinėms jūrų pajėgoms už puikiai atliktą darbą. Kartu į pergalę!“ – cituojamas Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neizhpapa.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) planuoja susitikti trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Komandos derina detales“, – AFP sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad derybos planuojamos ankstyvą popietę Nyderlanduose ir jose daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijoms Rusijai ir ginklų Kyjivui įsigijimui.

Didžioji Britanija ir Ukraina paskelbė apie dar glaudesnį karinį bendradarbiavimą. Britų premjeras Keiras Starmeris, anot naujienų agentūros PA, po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Londone kalbėjo apie naują abiejų šalių susitarimą dėl ginklų gamybos. Detalės kol kas neskelbiamos. Bendradarbiavimas Ukrainoje jau išgelbėjo tūkstančius gyvybių, rašė V. Zelenskis „Telegram“ kanale. K. Starmeris ir V. Zelenskis susitiko su Didžiojoje Britanijoje apmokytais Ukrainos kariais.

Senjoras lenkas figūravo plane nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, rašo „Newsweek“. Lenkas buvo prieš kelis dešimtmečius įdarbintas Sovietų Sąjungos. Ukrainos saugumo tarnybos vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas uždarame pokalbyje su Ukrainos žiniasklaida išsamiai papasakojo apie įtariamą planą. Anot jo, lenkas buvo įtrauktas į Rusijos planą nužudyti V. Zelenskį Lenkijos Žešuvo-Jasionkos oro uoste. Buvo ketinama panaudoti droną arba snaiperio šautuvą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie serijinės balistinės raketos „Oreshnik“ gamybos pradžią. Tai jis pranešė pirmadienį, kalbėdamas Kremliuje aukštųjų mokyklų, susijusių su saugumo ir karinėmis institucijomis, absolventams, praneša Rusijos žiniasklaida „Pradedama serijinė naujausio vidutinio nuotolio raketų komplekso „Oreshnik“, kuris puikiai pasirodė kovos sąlygomis, gamyba“, – sakė V. Putinas.

Lenkijos kultūros ministerija rengia planus Rusijos invazijos atveju į užsienį perkelti vertingiausius meno kūrinius, pranešė britų dienraštis „The Financial Times“. Lenkijos kultūros ministrė Hanna Wróblewska interviu leidiniui sakė, kad evakuacijos planas reikalingas, nes beveik 1000 Lenkijos muziejų nebegali veikti vadovaudamiesi „teorine saugumo samprata“, kol Rusija tęsia karą kaimynėje Ukrainoje.

Ukraina kartu su Europos šalimis galėtų sukurti savo branduolinį ginklą Rusijai atgrasyti. Apie tai naujosios Ukrainos raketų ir kosmoso pramonės įkūrėjas, Ukrainos mokslų akademijos viceprezidentas Volodymyras Horbulinas pareiškė interviu BBC. „Reikia ieškoti sąjungininkų, kad Ukraina galėtų užsiimti savo [branduoliniais ginklais].

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į Rusijos veidmainiškumą: Maskva pasmerkė smūgius Iranui, tačiau pati be perstojo atakuoja Ukrainą.  „Po smūgių Irano branduolinei programai buvo daug triukšmo iš Maskovs – rusų vadovybė demonstratyviai smerkė „raketų ir bombų“ žingsnius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo Rusijos smūgį Ukrainos poligonui, rašo UNIAN. Smūgis pareikalavo Ukrainos karių gyvybių, taip pat yra sužeistų, tačiau tikslūs skaičiai neskelbiami. V. Zelenskis sekmadienio vakarą kreipdamasis į ukrainiečius pareiškė, kad dabar laukia išsamios ataskaitos apie Rusijos smūgio poligone pasekmes ir aplinkybes. Jo teigimu, tai įvyko šalies pietuose. „Šiandien buvo šis smūgis. Deja, tai ne pirmas toks smūgis. Deja, yra aukų, yra sužeistų.

Ukrainos ir Lenkijos saugumo tarnybos užkirto kelią pasikėsinimui į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gyvybę Lenkijoje, skelbia šalies Saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas, rašo UNIAN. Anot V. Maliuko, Rusija užverbavo į pensiją išėjusį prosovieitnių pažiūrų lenkų karininką, kuriam buvo patikėta pašalinti V. Zelenskį Žešuvo Jasionkos oro uoste.