Ūkininkų kooperacija ir kooperatyvai leidžia bendrai derėtis dėl geresnių produkcijos supirkimo sąlygų, geriau išnaudoti turimus išteklius.
Kita vertus, kooperatyvų steigimui, modernizavimui ir veiklos plėtrai skiriama parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemonėse. Be to, ir kai kurios išmokos kooperatyvų nariams yra didesnės.
Vis dėlto sunkiai išmatuojamas, tačiau labai svarbus yra ir kooperatyvų indėlis stiprinant vietos bendruomenes.
Suvienijo gyvenimo būdas, šiluma ir supratimas
Dar 2006 m. Rokiškio rajone bendraminčių ekologinių ūkių šeimininkų iniciatyva buvo įsteigtas kooperatyvas „Eko tikslas“, sėkmingai veikiantis iki šiol.
Kooperatyvas yra patvirtintas pieno supirkėju, turinčiu teisę supirkti iš ūkininkų ar įmonių pieną. Šiuo metu kooperatyvas superka sertifikuotą ekologišką pieną iš Rokiškio, Kupiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Biržų, Jonavos rajonų.
Per metus iš kooperatyvo narių superkama ir parduodama daugiau nei 5 mln. kg sertifikuoto ekologiško pieno.
Kooperatyvo narių bendras sertifikuotas ekologinės gamybos dirbamos žemės plotas yra apie 5 tūkst. ha, ekologiškai auginamų karvių – apie 1,2 tūkst. vnt., prieauglio – apie 450 vnt. ir mėsinių galvijų laikoma apie 250 vnt.
„Eko tikslas“ nariai savo ūkiuose taip pat augina įvairius javus, vaisius, daržoves, vaistažoles bei įvairius prieskoninius augalus.
Kooperatyvo direktorius Mindaugas Petkevičius pasakoja, kad anuomet steigti kooperatyvą nuspręsta pajutus, kaip kooperacija gali pagelbėti tuometinėmis ūkininkavimo sąlygomis.
„Matėme, kad už ekologišką pieną ir ypač, jei esi vienas ūkis, mokėti sąžiningos kainos niekas nenorėjo. Taigi, siekiant kooperuoto pardavimo ir sąžiningos kainos, suprantant kooperacijos naudą ir reikalingumą buvo įkurtas kooperatyvas „Eko tikslas“, – prisiminė M. Petkevičius.
Jis pasakojo, kad kooperatyvas šiuo metu vienija 52 narius – ūkininkus, kurie augina nuo 10 iki 200 karvių. Ir jie ūkininkauja vadovaujasi ekologinio ūkininkavimo ir ekologijos principais.
„Tai atsispindi kitokį kooperatyvo narių gyvenimo būdą, paremtą šiluma, supratimu, atsakomybe“, – kalbėjo direktorius.
Nauda – ne tik ekonominė
M. Petkevičius paaiškino, kad visas kooperatyvo užgyventas turtas yra jo narių turtas. Nariui išeinant iš kooperatyvo išmokama priskirta turto dalis. Todėl visi yra suinteresuoti didinti nuosavą kapitalą, investuoti į kooperatyvo turtą.
Pašnekovas įvardijo skirtingas ekonomines ir socialines naudas, kurias suteikia ūkininkų kooperacija.
Ekonominė nauda yra susijusi su narių sukooperuoto pieno kiekio pardavimu, didesne kaina, jos kainos stabilumu, avansiniu mokėjimu už pieną. Be to, kooperuojantis galima geriau planuoti investicijas, pigiau užsakyti įvairias prekes, nemokamą jų pristatymą, sumažinti logistikos kaštus, gauti paskolų gyvuliams įsigyti.
„Kiekvienais metais visiems kooperatyvo nariams skirstant pelną yra priskiriama turto dalis pagal turimą pajaus kiekį“, – aiškino direktorius.
Vis dėlto jis pabrėžė ir socialines kooperatyvo naudas:
„Kooperatyve organizuojami renginiai, šventės ir kelionės, tai skatina bendruomeniškumą tarp kooperatyvo narių. Taip vyksta patirties ir žinių sklaida, kuri laikui bėgant pasireiškia ne tik augančiu pasitikėjimu, bet ir padidėjusiu narių įsitraukimu į kooperatyvo valdymą.“
Kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas taip pat pažymėjo, kad kooperacijai naudingos ir skatinimo priemonės: didesnė pieno kaina tvartiniu laikotarpiu, išmokos nuo apyvartos, iš dalies kompensuojamas sertifikuotos žolės įsigijimas ganykloms atnaujinti, nemokamai atliekami pieno tyrimai nustatyti mastito sukėlėjus.
Parama kooperatyvams ir jų nariams
Žemės ūkio ministerija primena, kad kooperatyvų steigimui, modernizavimui ir veiklos plėtrai teikia finansinę paramą. O ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms į infrastruktūrą, technologijas ir naujas rinkas.
Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis pabrėžia, kad kooperacija yra vienas iš svarbiausių būdų užtikrinti smulkiųjų ūkių atsparumą rinkos svyravimams.
„Kai ūkininkai jungiasi į pripažintus kooperatyvus, jie sustiprina savo derybines galias, padidina efektyvumą ir gali pasinaudoti didesniu ES finansavimu. Tai ne tik ekonominis, bet ir bendruomeninis augimas“, – teigia viceministras.
Kooperatyvai gali būti pareiškėjai šiose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemonėse:
- Investicijos į žemės ūkio valdas;
- Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas;
- Smulkių – vidutinių ūkių plėtra;
- Labai smulkių ūkių plėtra;
- Investicijos į bioekonomikos verslus;
- Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės);
- Trumpos tiekimo grandinės.
Be to, pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai gauna papildomas išmokas pagal susietąją paramą.
2024 m. tokia išmoka skirta 1 501 valdos valdytojui, už 31,8 tūkst. pieninių karvių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
