Keliautojų diarėja: kas tai, kaip užsikrečiama ir ką daryti susirgus?

Kas yra keliautojų diarėja ir kaip ja užsikrečiama?

Keliautojų diarėja – ūmus žarnyno sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis dažnu tuštinimusi neįprastai skystos konsistencijos išmatomis, kurių kiekis didesnis negu 250 g per parą. Kartu gali pasireikšti pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar net dehidratacija. Su šiuo negalavimu susiduria beveik pusę Europos keliautojų, vykstančių į besivystančias pasaulio šalis. Afrika, Vidurio Rytai, Azija ir Lotynų Amerika – priskiriamos didelei susirgimų rizikai.

Dažniausia infekcinė keliautojų diarėjos priežastis – bakterijos, kuriomis galima užsikrėsti per užterštą vandenį ar nepakankamai termiškai apdorotą maistą. Vietiniai šalies gyventojai paprastai turi imunitetą arba geresnį atsparumą vietiniams mikroorganizmams, o keliautojams jie gali pažeisti mikrofloros pusiausvyrą. Viduriavimas dažniausiai pasireiškia per pirmąją savaitę, kai mikroorganizmai ar jų toksinai sudirgina žarnyno gleivinę. Simptomai gali trukti apie 3–5 dienas, o sunkiais atvejais – ilgiau nei savaitę.

Patarimai, leisiantys išvengti diarėjos

Norint išvengti kelionių negalavimo, svarbu iš anksto pasiruošti ir kelionės metu laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Prieš kelionę ir jos metu rekomenduojama gerti gerąsias bakterijas (probiotikus), kurios gerina maisto virškinimą ir jo įsisavinimą, stiprina imunitetą ir ląstelinį imuninį atsaką. Probiotikai sulėtina pavojingų mikroorganizmų dauginimąsi, o prasidėjus diarėjai, sutrumpina viduriavimo trukmę ir leidžia greičiau atsistatyti įprastai žarnyno mikroflorai.

Kelionės metu svarbu neprarasti budrumo, todėl patariama:

• reguliariai plauti rankas su muilu;
• gerti tik sandariuose buteliukuose esantį arba virintą vandenį;
• rinktis tik tinkamai termiškai apdorotą maistą.

Taip pat rekomenduojama vengti gaiviųjų gėrimų su ledukais ar gatvės maisto. Dažniausiai ledukai būna iš čiaupo vandens, o gatvėse maistas laikomas ir ruošiamas ne pagal higienos normas. Norint paragauti vietinių vaisių ar daržovių, svarbu juos nulupti, o jeigu jų žievė pažeista – vengti, nes toksiniai chemikalai ir bakterijos gali patekti į vidų.

Rekomendacijos, ką daryti susirgus

Nekontroliuojamo tuštinimosi ir vėmimo metu prarandama daug skysčių ir elektrolitų. Dėl to gali nusilpti organizmas ir atsirasti negrįžtamų organų pažeidimų, keliančių pavojų organizmui. Tad jeigu prasidėjo diarėja, svarbiausias dalykas – išvengti dehidratacijos. Rekomenduojama gerti daug skysčių, pavyzdžiui, vandens, arbatos, rehidratacinių tirpalų, ir vengti kavos, alkoholio bei saldžiųjų gėrimų, kurie išstumia vandenį iš organizmo.

Jeigu diarėjos simptomai trunka ilgiau ir stiprėja, verta kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti antibiotikų kursą. Pradėjus gerti antibiotikus, reikia ir toliau vartoti gerąsias bakterijas, nes jos atkuria žarnyno mikrofloros balansą. Taip pat verta gerti specialius gėrimus, turinčius elektrolitų, kurie leidžia greičiau atkurti skysčių ir elektrolitų balansą. Be to, rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, ryžius, skrudintą duoną, ir leisti kūnui pailsėti.

Net ir imantis visų įmanomų priemonių, kartais nepavyksta išvengti kelioninių negalavimų. Tačiau greitas reagavimas į diarėjos simptomus ir atsakingas požiūris į savo sveikatą leis greičiau pasveikti ir išvengti rimtesnių pasekmių. Kelioninėje vaistinėlėje svarbu turėti reikiamų preparatų, o simptomams paūmėjus – kreiptis į gydytojus, kurie paskirs medikamentinį gydymą.